2015-07-15

Aviacijos ltn. Juozas Kasperavičius ir ANBO




   Įdomiai čia  išsirutuliavo... Viskas prasidėjo prieš kokius 2 metus. Tada ant akių pakliuvo informacija, jog Pajuostyje, kurio istorija domiuosi, atsitiko aviacinis incidentas: 1938 metų rugpjūčio 12 d. vykdant mokomuosius skrydžius buvo apgadintas lietuviškos konstrukcijos orlaivis ANBO-41 nr 673. Lėktuvą pilotavo ltn. Juozas Kasperavičius.

 Iš G.Ramoškos knygos "Lietuvos karinė aviacija 1918-1940"


   Žinant, kad tokio modelio lėktuvai praktiškai nekritinėjo, įvykį skaitau neeiliniu. Pastarasis pilotas smarkiai nenukentėjo ir likimo dėka tapo naujų okupantų veiklos liūdininku. Būnant 29-to teritorinio korpuso lakūnu pasinaudojo proga ir ir antrą vokiškos okupacijos dieną (1941m. birželio 23) su kolega Aleksu Guja pasielgė negražiai, bet sąžiningai:

Štai kaip apie kovos draugo sprendimą A. Navaičiui po kelių dešimtmečių pasakojo kitas eskadrilės pilotas Aleksas Guja: "Atsisėdau ant ANBO-51 rato ir laukiu, kas bus toliau. Po kiek laiko prieina ltn. Kasperas (tokia pavarde tuomet buvo vadinamas J. Kasperavičius - aut.) ir klausia: "Ką galvoji daryti?" Atsakiau: "Nežinau, koks bus įsakymas." Jis sako: "Pakilęs sek paskui prieš tave pakilusį lėktuvą." Po kiek laiko Pabradės aerodrome likę sveiki lėktuvai pradėjo kilti į orą. Pakilo ANBO-41, paskui juos - ANBO-51. Pakilau ir aš. Žiūriu, prieš mane pakilęs lėktuvas suka atgal į Ukmergę. Vykdydamas ltn. Kaspero įsakymą pasuku paskui jį. Maniau, grįšime į Pivoniją, bet Ukmergę praskridome ir nusileidome į dobilieną prie Siesikų ežero."

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/pirmasis-kestutenu-vadas/199621
© Lietuvos žinios
Štai kaip apie kovos draugo sprendimą A. Navaičiui po kelių dešimtmečių pasakojo kitas eskadrilės pilotas Aleksas Guja: "Atsisėdau ant ANBO-51 rato ir laukiu, kas bus toliau. Po kiek laiko prieina ltn. Kasperas (tokia pavarde tuomet buvo vadinamas J. Kasperavičius - aut.) ir klausia: "Ką galvoji daryti?" Atsakiau: "Nežinau, koks bus įsakymas." Jis sako: "Pakilęs sek paskui prieš tave pakilusį lėktuvą." Po kiek laiko Pabradės aerodrome likę sveiki lėktuvai pradėjo kilti į orą. Pakilo ANBO-41, paskui juos - ANBO-51. Pakilau ir aš. Žiūriu, prieš mane pakilęs lėktuvas suka atgal į Ukmergę. Vykdydamas ltn. Kaspero įsakymą pasuku paskui jį. Maniau, grįšime į Pivoniją, bet Ukmergę praskridome ir nusileidome į dobilieną prie Siesikų ežero."

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/pirmasis-kestutenu-vadas/199621
© Lietuvos žinios
   Štai kaip apie kovos draugo sprendimą A. Navaičiui po kelių dešimtmečių pasakojo kitas eskadrilės pilotas Aleksas Guja: "Atsisėdau ant ANBO-51 rato ir laukiu, kas bus toliau. Po kiek laiko prieina ltn. Kasperas (tokia pavarde tuomet buvo vadinamas J. Kasperavičius - aut.) ir klausia: "Ką galvoji daryti?" Atsakiau: "Nežinau, koks bus įsakymas." Jis sako: "Pakilęs sek paskui prieš tave pakilusį lėktuvą." Po kiek laiko Pabradės aerodrome likę sveiki lėktuvai pradėjo kilti į orą. Pakilo ANBO-41, paskui juos - ANBO-51. Pakilau ir aš. Žiūriu, prieš mane pakilęs lėktuvas suka atgal į Ukmergę. Vykdydamas ltn. Kaspero įsakymą pasuku paskui jį. Maniau, grįšime į Pivoniją, bet Ukmergę praskridome ir nusileidome į dobilieną prie Siesikų ežero."



   Čia ir priartėjom prie įdomiausios apsakymo vietos. Internete išlindo tų anbukų nuotraukos. Štai skaitmeninės kopijų kopijos (originalai liko pirkliams). Kas pardavinėjo ir pirkiojo fotkes tikrai nežinojo kas ten užfiksuota. Beje, po mano kuklių įžvalgų nuotraukos turėtų brangt ;)


 ANBO-41 - žvalgybos, lengvasis bombonešis. Gražus ir tam laikotarpiui šiuolaikiškas lėktuvas.
Orlaivio pilotas - Juozas Kasperavičius-Kasperas.

 ANBO-51 - mokomasis orlaivis.
Pilotavo Aleksas Guja.


   Viskas gal ir būtų išlikę sapalionių ir paveiksliukų lygyje, jei ne Dievai ir mano ilgas liežuvis.
 Pasirodo, mano bendradarbis ir kolega Jonas ne tik kilęs iš Siesikų, bet dar ir pažysta gyvą anų įvykių liūdininką:

Naudodamasis proga pristatau: kolega Jonas ir jo geras kaimynas Mečislovas Jasiūnas.

   Kiek pavyko, tiek paklausinėjau senbūvio Mečislovo: karo pradžioje jam buvo 13 metų. Lėktuvus matė gal antrą dieną po nusileidimo. Vietą nupasakojo detaliai. Į klausimą, kodėl lėktuvai taip gražiai patraukti į paunksmę gerb. Mečislovas atsakyt negalėjo. Bet sakė, kad tą dieną kai jis buvo, orlaiviai stovėjo uodegomis į dvaro pusę. Kolega Jonas minėjo, kad jo tėvukas ir dar kas tai matė, kad nusileidus lėktuvams abu lakūnai dėjo į kojas.
   Mečislovas pasidalino aviacinės drobės draskymo įspūdžiais: sako, įdomi tokia, kol nelenki viskas gerai, kitaip lūžinėja :) 


 Štai lėktuvų stovėjimo vieta. Į klausimą, kodėl tiek mažai medžių, senbuviai paaiškino, jog senesnius medžius kapitaliai išretino dar sovietmečiu.

 Bręstanti liūtis gerokai pakoregavo manos planus...

 Pieva priešais dvarą.


   Abu pašnekovai pasakojo, jok per kelias dienas kaimiečiai žmoniškai tuos anbukus apardė.
 Šiaip nelabai tikisi. Bent jau keturiasdešimt pirmas išgyveno ir metus kitus patarnavo germanams:



Lėktuvų stotelės vieta.



   Vietoj epilogo:





    "Vyrai puikiai suprato, kad ši kova baigsis neišvengiama žūtimi, bet gal neišsižadėti duotos priesaikos juos kvietė ir tokie atmintinais 1946-aisiais ištarti J. Kasperavičiaus žodžiai: „Laisvės kovos draugai, mes buvome priversti išeiti ginti savo gimtojo krašto, savųjų sodybų, bočių ir tėvų krauju aplaistytos žemės: mes, kaip žmonės, pasipriešiname prieš žmogaus teisių mindžiojimą, prieš aukščiausiojo laipsnio vergiją. Mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir tautą žudančiomis nedorybėmis. Mūsų žingsniai yra taurūs. Mes savo kovoje esame teisingi ir teisūs prieš visą kultūringąjį pasaulį.“

Vyrai puikiai suprato, kad ši kova baigsis neišvengiama žūtimi, bet gal neišsižadėti duotos priesaikos juos kvietė ir tokie atmintinais 1946-aisiais ištarti J. Kasperavičiaus žodžiai: „Laisvės kovos draugai, mes buvome priversti išeiti ginti savo gimtojo krašto, savųjų sodybų, bočių ir tėvų krauju aplaistytos žemės: mes, kaip žmonės, pasipriešiname prieš žmogaus teisių mindžiojimą, prieš aukščiausiojo laipsnio vergiją. Mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir tautą žudančiomis nedorybėmis. Mūsų žingsniai yra taurūs. Mes savo kovoje esame teisingi ir teisūs prieš visą kultūringąjį pasaulį.“

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/pirmasis-kestutenu-vadas/199621
© Lietuvos žinios


 * * *

   Dirbant prie įrašo naudotasi šiais šaltiniais:



  Už pagalbą organizuojant ekspediciją nuoširdus AČIŪ  Jonui ir Mečislovui.


* * *
Štai kaip apie kovos draugo sprendimą A. Navaičiui po kelių dešimtmečių pasakojo kitas eskadrilės pilotas Aleksas Guja: "Atsisėdau ant ANBO-51 rato ir laukiu, kas bus

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/pirmasis-kestutenu-vadas/199621
© Lietuvos žin

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)