Rodomi pranešimai su žymėmis spauda. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis spauda. Rodyti visus pranešimus

2021-02-12

"Moderninė kareivinė"

 

Foto iš epaveldas.lt


   Originalus pulk. inž. Barzdos straipsnis iš 1933 metų "Mūsų žinyno".
Straipsnyje plačiai aprašoma kareivinių kaip statinio istorija ir dabartis, yra informacijos apie Pajuosčio ir Ukmergės kareivines:



   Visas straipsnis pdf formatu randasi čia:
https://drive.google.com/file/d/1WDijse_zDv9zMRMKjCa6pNOPS50BsF0f/view?usp=sharing


* * *


2021-02-10

Karinės paskirties statiniai Panevėžyje


 

   Ištrauka iš Nijolės Steponaitytės straipsnio "Karinės paskirties statiniai ir kompleksai Šiaulių ir Panevėžio miestuose bei jų apylinkėse" (žurnalas "Žiemgala"):






* * *


2019-07-05

"Rankinės granatos"











   Visa tarpukariu išleista knygelė padėta čia:
 https://drive.google.com

   Rasta šiame šaltinyje:  http://skaitmena.tb.lt



* * *

2019-03-19

Iš "Savaitės" apie Panevėžį




   Straipsniai iš APK metais leisto savaitraščio "Savaitė", kuriuose yra paminėtas Panevėžys.










   Pilnus ano meto "Savaitės" numerius galima peržiūrėti čia:https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003991751


* * *

2018-09-10

Studijuojam minosvaidį





 Tarpukario knygelė apie suomiško minosvaidžio "Brandt" naudojimą Lietuvos kariuomenėje.





   Knygelė techniškai neatsiejama nuo šio straipsnio. Autorius - bene vienintelis Lietuvoje gana nuosekliai tyrinėjantis nežinomus tarpukario Lietuvos ginkluotės ypatumus:






* * *



2018-08-23

A-20 "Boston"


Pajuostis. 1944 m. ruduo.



   Ano laikotarpio knygelė apie tą orlaivį:





* * *

2016-03-24

Knyga "4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas“



   Su malonumu pranešu, jog pasaulį pamatė mano istorinei aistrai artima Gintauto Surgailio knyga. 
Popierinės jos dar nemačiau, o štai e-versija nemokamai platinama KAM'o svetainėje:
https://www.google.com/4pKMp






   Kygą galima pavartyti ir čia:


   Didžiai rekomenduoju!

 
* * *


2015-12-11

Apie Lietuvos paminklus





   Siūlau susipažinti su enciklopėdijos/žinyno požymius turinčia knyga "Nukentėję paminklai":



   Nustebino informacijos gausa apie keletos laikotarpių karių kapus, kapavietes ir antkapių likimus. Knygos apimtis 246psl., dydis 197x208.



   Čia įdedu nuorodą į knygos skiltį apie Panevėžio miesto ir apylinkių paminklus (pdf, 11psl.):
https://drive.google.com/file. 




 p.s.

 * * *

2012-10-18

Apie Lietuvos artilerijos praeitį ...






 ... nebeturiu ką ir pasakoti. Naujausiame "Karo archyvo" numeryje yra visi atsakymai į savo tinklaraštyje keltus klausimus apie LT tarpukario arty.





     Lenkiu žile papuoštą (bet nepliką) galvą prieš šio didingo darbo autorių Egidijų Papečkį (eppanzer) ir Ko - jūs patys suprantat, jog išsamesnio šios temos tyrimo Lietuvoj nebebus . Galimi atskirų epizodų aiškinimai, nušvietimai, atradimai...
   Bet kad taip rimtai ir visapusiškai ? Nebent pasakoriai perims estafetę.


   Straipsnis čia, jei ką:
 http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/Karo_archyvas_XXVII_internetui.pdf




* * *


2012-03-17

Pajuostis. Ryšio mazgas








   Bičiulis Юрий Щ. atsiuntė nuorodą į trumpą kūrinėlį apie tarnybą Tarybinėje armijoje, jei tiksliau - Pajuostyje, ryšio mazge.

   Pasakojimo nuotaika ir pateikimo forma šis pasakojimas artimas nemirtingajam Hašeko opusui apie kareivį Šveiką :)













maps.lt


* * *


  p.s.  skaitant tekstą į akis krito aprašomo bunkerio prigimtis ir kt. :

"...Хрен знает, как, но все-таки на родину литовского театра я постепенно попал. Там нашелся здоровенный  аэродром , несколько потертых немецких казарм и три столовые. Для летчиков, обычных офицеров и остальных. Тараканы с остальными не жили - на фиг надо. Там почти никто не жил. Но не важно... Спустя какое-то время я попал на Узел Связи. Вообще-то, это было немецкое же картофелехранилище, вырытое в холме. Бетонные стены, все по уму... Наши посмеялись над гансами и сделали там КП полка самолетов, а заодно и УС. УС назвали "Амуниция". Мы очень гордились таким оригинальным названием - вокруг "Антенны" да "Соколы", а мы особенные, нежные."

  
  Užuominos apie vokišką statybą gal ir ne iš piršto laužtos. Bent jau kita slėptuvė Pajuostyje, statyta dar prieš karą, tikrai skiriasi nuo aprašomo "ryšių mazgo":

Brėžinys iš plienosparnai.lt




* * *

2012-02-05

Panevėžys ir apylinkės 1941-1944 metais. I dalis







   Čia bus renkama įvairi informacija (straipsniai, foto, legendos) apie to meto situaciją mieste ir rajone. Žinoma, stengiantis neišsiplėsti už karinės kraštotyros rėmų.

Prieškario žemėlapis


   Temos vinis : straipsnis iš solidaus leidinio "Panevėžys nuo XVI am. iki 1990 m." (2003 m. leidimo):



.... kiti 32 puslapiai (23 mb) .pdf  formatu padėti čia:

   Straipsnio skirsniai:
                                             Karo pradžia ir okupantų pasikeitimas
                                             Lietuviškos savivaldos susiformavimas
                                             Nacių okupacinė karinė administracija
                                             Nacių civilinė okupacinė administracija
                                             Miesto valdybos veiklos barai
                                             Turto apsauga
                                             Žydų naikinimas
                                             Žydų turtas ir jo likvidavimas
                                             Sovietinių aktyvistų persekiojimas
                                             Panevėžiečių maitinimas
                                             Miesto ūkis
                                             Mobilizacija
                                             Buities detalės


O čia ištrauka iš O.Maksimaitienės knygos "Panevėžio miesto istorija"(2003):






* * *





  Iškarpos iš karo meto spaudos:







 Vokiečių kareiviai ir transportas Laisvės aikštėje


* * *

„Tarybinis kareivis pas lietuvių kleboną“

   Aš gimiau 1922 m. rugpjūčio 24 d. Petrograde. Po mokyklos baigimo dauguma mano bendraklasių  išėjo į armiją, o aš dėl silpno regėjimo gavau ,,baltą bilietą“ ir įstojau į Menų akademiją. Po metų, egzaminų sesijos metu, prasidėjo karas. Aš tuoj pat padaviau savanorio pareiškimą. Žinomas Liaudies pašauktinių likimas: neapmokytus ir blogai ginkluotus mus metė į frontą. Karo pradžioje į nelaisvę pateko daugiau kaip trys milijonai tarybinių kareivių. Mūšyje ties Bolšaja Vruda kaimu mane sužeidė ir paėmė į nelaisvę. Vokiečių elgesys su belaisviais buvo nepaprastai žiaurus. Po dviejų savaičių, kada mus atvežė į Šiaulių miesto kalėjimą, aš jau buvau visiškas paliegėlis  < >

   ...Tokioje dirbtinai sukurtoje aplinkoje, žaidime su paprastomis juodai baltomis be atspalvių taisyklėmis buvo žymiai lengviau gyventi, negu realiame gyvenime su jo nesibaigiančiais prieštaravimais. Reali tarybinės santvarkos praktika buvo stipri būtent tuo, kad prievarta supaprastindavo daugiabriaunį socialinį gyvenimą ir nutrindavo begalę atspalvių, palikdama tik keletą griežtai apribotų tonų.
   1941 m. spalio pradžioje mus atvežė į Panevėžį. Lageris buvo pačiame miesto centre pieš bažnyčią, senose lietuviškose kareivinėse. Belaisvių ten buvo palyginti nedaug. Padėtis lageryje santykinai rami. Belaisvių nevarinėjo į viešuosius darbus, bet nedidelėmis grupelėmis vesdavo dirbti į priemestinius valstiečių ūkius arba pas turtingus miestiečius. Šeimininkai maitindavo ir belaisvius , ir kareivius. Šykštus lagerio maisto davinys kai kuriems belaisviams jau tapo lyg ir nebereikalingu priedu ir, nors duoną suvalgydavo visi, ,, balandą‘‘ dalindavosi su naujai atvykusiais.


* * *

   Apie Berčiūnus:



   Apie bombardavimus Karsakiškio apylinkėse:

iš knygos "Tarp Žaliosios ir Lėvens:Karsakiškis"



* * *


   Ištraukos iš knygos "Žodžiai iš pragaro" :

  1944 metų pavasarį visiems buvo aišku, kad vokiečiai karą prakišo. Sumušta prie Stalingrado, anglų ir amerikiečių kasdien bombarduojama, vokiečių armija palūžo ir visu rytų frontu traukėsi atgal. Birželio mėnesį apie Panevėžį pasigirdo artėjančio fronto armotų gaudimas. Bolševikų lėktuvai keletą kartų bombardavo miestą....
... Frontas artėjo prie Panevėžio. Mieste vokiečių skaičius sumažėjo. Išvarė rusų karo belaisvius, iš kalėjimo suimtuosius. Vienus paleido, kitus išvežę už miesto sušaudė. Kalėjimas liko tuščias ir atlapas.
Mieste pasilikti buvo pavojinga. Su šeima išvykau už dvidešimt kilometrų į kaimą pas gimines.
Pavakary baisus trenksmas sukrėtė žemę - paskutinieji vokiečių kariuomenės daliniai Pajuostėje susprogdino aerodromą ir požeminius skysto kuro sandėlius. Naktį dangų nušvietė gaisro pašvaistė - liepsnojo vokiečių padegti Panevėžio malūnai. Matėsi gaisrai rytuose, kur frontas gaudė, matėsi vakaruose, kur vokiečiai traukėsi. Degė Lietuvos miestai, pleškėjo kaimai.
Liepos mėnesio 21 dieną vokiečiai paliko miestą pustuštį, be valdžios.
Kitą dieną anksti rytą į dūmuose paskendusį Panevėžį, šaukdami "ura", sumarmėjo bolševikai, pasipuošę blyno didumo antpečiais, tituluoti carų armijos kariniais laipsniais.
 Porai dienų praslinkus, buvo juokinga skaityti bolševikų laikraštuko "В атаку" straipsnį "Как был взят Паневежис". Kiek didvyriškumo, narsumo ir sumanumo parodyta tuščiam miestui užimti! Kruvinos kautynės, kurių niekas nematė ir negirdėjo, vykusios dėl kiekvieno namo. Nesamas vokiečių garnizonas, suprantama, buvęs negailestingai sunaikintas. Bolševikams į nelaisvę patekę tūkstančiai vokiečių ir nesuskaitomi kiekiai trofėjų.

* * *

Čia trumpa užuomina apie ginklų sandelius Pajuostyje iš buvusio Vyčio apygardos partizano Broniaus Juospaičio-Direktoriaus pasakojimo :

Pradžia buvo tokia: vokiečiams traukiantis, kapitonas Krikštaponis ir Danielius Vaitelis Ramygaloje buvo sukūrę LLA (Lietuvos laisvės armija) dalinį. O aš ir pats kilęs nuo Ramygalos. ...
... Kiekvienai ginkluotai grupei vadovavo kas nors iš vyresnių. Mums vadovavo prieš tai Vermachte tarnavęs Barbuška Petras. Ginklų turėjome, nes jų prieš pasitraukdami davė vokiečiai. Aišku, daugiausiai paliko trofėjinius, iš rusų atimtus ginklus. Bet ginklų užteko. Pajuostėje buvo ginklų trofėjiniai sandėliai – iš ten juos vežėme mašinomis. Tik transportą turėk. Vokiečiai visko davė tiek, kiek mes norėjome ir galėjome paimti. Buvome apsiginklavę, kai dar rusai Panevėžio nebuvo užėmę, bet jau artėjo. Paskui frontas šiek tiek sustojo ties Truskava. Ten vokiečiai laikėsi apie porą savaičių, nes jiems trūks plyš reikėjo leisti Žemaičių plentu ramiai pasitraukti ir užimti gynybines pozicijas pagrindiniams daliniams.

 * * *

   Trys nuotraukos su tarybinės armijos artilerininkais, įvardintos kaip "Prie Panevėžio 16.08.1944":





 http://ru-history.livejournal.com/2397898.html

 * * *

   Legendų skyrelis:

1) kažkur prie Paistrio būgtai stovėjo vokiečių lauko aerodromas,
2) už Naujamiesčio į Liberiškio pusę - tarybinių lėktuvų aerodromas karo pabaigoje.




 * * *

   Renkant medžiaga naudotasi šiais šaltiniais:

    Laikraščiais:
Panevėžietis
Išlaisvintas panevėžietis
Balsas
Savaitė

    Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešoji bibliotekos asortimentu.


* * *