Čia bus renkama įvairi informacija (straipsniai, foto,
legendos) apie to meto situaciją mieste ir rajone. Žinoma, stengiantis neišsiplėsti už karinės kraštotyros rėmų.
Prieškario žemėlapis
Temos
vinis : straipsnis iš solidaus leidinio
"Panevėžys nuo XVI am. iki 1990 m." (2003 m. leidimo):
.... kiti 32 puslapiai (23 mb) .pdf formatu padėti čia:
Straipsnio skirsniai:
Karo pradžia ir okupantų pasikeitimas
Lietuviškos savivaldos susiformavimas
Nacių okupacinė karinė administracija
Nacių civilinė okupacinė administracija
Miesto valdybos veiklos barai
Turto apsauga
Žydų naikinimas
Žydų turtas ir jo likvidavimas
Sovietinių aktyvistų persekiojimas
Panevėžiečių maitinimas
Miesto ūkis
Mobilizacija
Buities detalės
O čia ištrauka iš O.Maksimaitienės knygos "Panevėžio miesto istorija"(2003):
* * *
Iškarpos iš karo meto spaudos:
Vokiečių kareiviai ir transportas Laisvės aikštėje
* * *
„Tarybinis kareivis pas lietuvių kleboną“
Aš gimiau 1922 m. rugpjūčio 24 d. Petrograde. Po mokyklos baigimo
dauguma mano bendraklasių išėjo į armiją, o aš dėl silpno regėjimo
gavau ,,baltą bilietą“ ir įstojau į Menų akademiją. Po metų, egzaminų
sesijos metu, prasidėjo karas. Aš tuoj pat padaviau savanorio
pareiškimą. Žinomas Liaudies pašauktinių likimas: neapmokytus ir blogai
ginkluotus mus metė į frontą. Karo pradžioje į nelaisvę pateko daugiau
kaip trys milijonai tarybinių kareivių. Mūšyje ties Bolšaja Vruda kaimu
mane sužeidė ir paėmė į nelaisvę. Vokiečių elgesys su belaisviais buvo
nepaprastai žiaurus. Po dviejų savaičių, kada mus atvežė į Šiaulių
miesto kalėjimą, aš jau buvau visiškas paliegėlis < >
...Tokioje dirbtinai sukurtoje aplinkoje, žaidime su paprastomis juodai
baltomis be atspalvių taisyklėmis buvo žymiai lengviau gyventi, negu
realiame gyvenime su jo nesibaigiančiais prieštaravimais. Reali
tarybinės santvarkos praktika buvo stipri būtent tuo, kad prievarta
supaprastindavo daugiabriaunį socialinį gyvenimą ir nutrindavo begalę
atspalvių, palikdama tik keletą griežtai apribotų tonų.
1941 m. spalio pradžioje mus atvežė
į Panevėžį. Lageris buvo pačiame
miesto centre pieš bažnyčią, senose lietuviškose kareivinėse. Belaisvių
ten buvo palyginti nedaug. Padėtis lageryje santykinai rami. Belaisvių
nevarinėjo į viešuosius darbus, bet nedidelėmis grupelėmis vesdavo
dirbti į priemestinius valstiečių ūkius arba pas turtingus miestiečius.
Šeimininkai maitindavo ir belaisvius , ir kareivius. Šykštus lagerio
maisto davinys kai kuriems belaisviams jau tapo lyg ir nebereikalingu
priedu ir, nors duoną suvalgydavo visi, ,, balandą‘‘ dalindavosi su
naujai atvykusiais.
* * *
Apie Berčiūnus:
Apie bombardavimus Karsakiškio apylinkėse:
iš knygos "Tarp Žaliosios ir Lėvens:Karsakiškis"
* * *
Ištraukos iš knygos
"Žodžiai iš pragaro" :
1944 metų pavasarį visiems buvo aišku, kad vokiečiai karą prakišo. Sumušta prie Stalingrado, anglų ir amerikiečių kasdien bombarduojama, vokiečių armija palūžo ir visu rytų frontu traukėsi atgal. Birželio mėnesį apie Panevėžį pasigirdo artėjančio fronto armotų gaudimas. Bolševikų lėktuvai keletą kartų bombardavo miestą....
... Frontas artėjo prie Panevėžio. Mieste vokiečių skaičius sumažėjo. Išvarė rusų karo belaisvius, iš kalėjimo suimtuosius. Vienus paleido, kitus išvežę už miesto sušaudė. Kalėjimas liko tuščias ir atlapas.
Mieste pasilikti buvo pavojinga. Su šeima išvykau už dvidešimt kilometrų į kaimą pas gimines.
Pavakary baisus trenksmas sukrėtė žemę - paskutinieji vokiečių kariuomenės daliniai Pajuostėje susprogdino aerodromą ir požeminius skysto kuro sandėlius. Naktį dangų nušvietė gaisro pašvaistė - liepsnojo vokiečių padegti Panevėžio malūnai. Matėsi gaisrai rytuose, kur frontas gaudė, matėsi vakaruose, kur vokiečiai traukėsi. Degė Lietuvos miestai, pleškėjo kaimai.
Liepos mėnesio 21 dieną vokiečiai paliko miestą pustuštį, be valdžios.
Kitą dieną anksti rytą į dūmuose paskendusį Panevėžį, šaukdami "ura", sumarmėjo bolševikai, pasipuošę blyno didumo antpečiais, tituluoti carų armijos kariniais laipsniais.
Porai dienų praslinkus, buvo juokinga skaityti bolševikų laikraštuko "В атаку" straipsnį "Как был взят Паневежис". Kiek didvyriškumo, narsumo ir sumanumo parodyta tuščiam miestui užimti! Kruvinos kautynės, kurių niekas nematė ir negirdėjo, vykusios dėl kiekvieno namo. Nesamas vokiečių garnizonas, suprantama, buvęs negailestingai sunaikintas. Bolševikams į nelaisvę patekę tūkstančiai vokiečių ir nesuskaitomi kiekiai trofėjų.
* * *
Čia trumpa užuomina apie ginklų sandelius Pajuostyje iš buvusio Vyčio apygardos partizano Broniaus Juospaičio-Direktoriaus
pasakojimo :
Pradžia buvo tokia: vokiečiams traukiantis, kapitonas Krikštaponis ir Danielius Vaitelis Ramygaloje buvo sukūrę LLA (Lietuvos laisvės armija) dalinį. O aš ir pats kilęs nuo Ramygalos. ...
... Kiekvienai ginkluotai grupei vadovavo kas nors iš vyresnių. Mums vadovavo prieš tai Vermachte tarnavęs Barbuška Petras. Ginklų turėjome, nes jų prieš pasitraukdami davė vokiečiai. Aišku, daugiausiai paliko trofėjinius, iš rusų atimtus ginklus. Bet ginklų užteko. Pajuostėje buvo ginklų trofėjiniai sandėliai – iš ten juos vežėme mašinomis. Tik transportą turėk. Vokiečiai visko davė tiek, kiek mes norėjome ir galėjome paimti. Buvome apsiginklavę, kai dar rusai Panevėžio nebuvo užėmę, bet jau artėjo. Paskui frontas šiek tiek sustojo ties Truskava. Ten vokiečiai laikėsi apie porą savaičių, nes jiems trūks plyš reikėjo leisti Žemaičių plentu ramiai pasitraukti ir užimti gynybines pozicijas pagrindiniams daliniams.
Legendų skyrelis:
1) kažkur prie Paistrio būgtai stovėjo vokiečių lauko aerodromas,
2) už Naujamiesčio į Liberiškio pusę - tarybinių lėktuvų aerodromas karo pabaigoje.
* * *
Renkant medžiaga naudotasi šiais šaltiniais:
Laikraščiais:
Panevėžietis
Išlaisvintas panevėžietis
Balsas
Savaitė
Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešoji bibliotekos asortimentu.
* * *
