2019-11-15

Panevėžio įgulos vadavietė, bažnyčia ir Nepriklausomybės aikštė

Papildyta






     Ši tema užgimė nuo spaudos šaltiniuose rasto paminėjimo apie tarpukariu Panevėžyje buvusį (įgulos/apygardos/pulko) štabą. 

    Pavyzdžiui, J.Vaičeliūno knygoje "Tėvynės sargyboje" :




   Atsakymas rastas bestyguojant istorinę medžiagą apie Nepriklausomybės aikštę (beje, išoriškai tai lyg ir nuobodi miesto vieta... aha, prilaikyk arklius :)   ).

 * * *

   Iš Panevėžio miesto istorijos:
"XVI a. pabaigoje miestas pradėjo plėstis ir kairiajame Nevėžio krante. Iškilo reikalas pastatyti antrą bažnyčią. 1727 metais Vilniaus Katedros kapitulos kanauninkas Kristupas Mykolas Bielozaras, Bernatonių seniūnas Kristupas ir jo žmona Konstancija (Liubracytė) Dombskiai pastatė medinę Švenčiausios Trejybės bažnyčią ir prie jos pastatytame mūriniame vienuolyne su mokykla įkurdino pijorų vienuolius. Vienuoliai turėjo mokyti vargšus pradžios mokslo, katekizmo, skaityti, rašyti, skaičiuoti, net teologijos ir filosofijos. 1804 metais mokykla buvo reformuota į gimnaziją. Joje mokėsi vyskupas M.Paliulionis, architektas A.Stuoka-Gucevičius, inžinierius Kerbedis… Pijorai buvo įsikūrę Vilniuje, Raseiniuose, Ukmergėje, Želvoje. Kun.Kazimieras Poniatovskis padovanojo žemės (1,5 margo) kapinėms praplėsti.
1790 metais bažnyčia ir ūkiniai pastatai sudegė.".      
                                                                                                      šaltinis



 Pijorų vienuolyno brėžiniai


iš viskupo K.Paltaroko knygos "Panevėžio bažnyčios" (1936 m.)


1840 m.


    "1915 metais Panevėžio šventikui išvykus, be priežiūros liko cerkvė. Vokiečiai joje laikė belaisvius."





Šiame atviruke matosi rusų belaisvių stovyklą juosusi tvora




    "Karui baigiantis, katalikai prašė vokiečių administratoriaus grąžinti bažnyčią. Miesto vadovas atidavė raktus kun. Jonui Maciejauskui. Jis iš cerkvės šalino kas svetima, buvo suremontuotas vidus. Iš Klovainių gauti trys seni altoriai, pastatyti aštuonių balsų vargonai, nugriauti mažieji bokšteliai su kupolais, perdengtas stogas. Bažnyčios remontu daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kun. Juozas Ruškys. Bažnyčia pašventinta 1919 m. kovo 4 d. Joje buvo aukojamos šv.Mišios moksleiviams ir įgulos kariams."







iš knygos "Panevėžys nuo XVI am. iki 1990 m."


Karo ryšininkai prie radio siustuvo.

 
 Akmeninis buvusio vienuolyno pastatas su priestatu kairėje.

Aikštėje - Prezidentas Antanas Smetona. 1927 m. gegužės 22 d.


Foto iš PKM ekspozicijos.



Karių grupė iš ryšininkų kurso. 1930 m.


     Tarpukario renginiai prie Šv.Trejybės (Pijorų, Įgulos) bažnyčios:

 Kvietimas (1921..25 m.)
http://www.paneveziomuziejus.lt/ 


Nuotraukos komentaras čia




 
 Ovalu apvestas vienuolyno (vadavietės) pastatas. 1938 m. 



   Aikštės infrastruktūra tarpukariu buvo tikrai universali. Be maldos namų ir kariškos tvarkos, šalia veikė ir oficialus viešnamis (žemėlapyje pastatas nr.7).  Organiškai taip - ir kūnui, ir sielai  :)




* * *

    Maniau, jog su J.Vaičeliūno paminėtu štabu viskas lyg ir aišku, ale...
kol nepanagrinėjau šio Pnv miesto žemėlapio:




   Mano aprašytame buvusiame pijorų vienuolyne laikėsi apygardos vadavietė (raudona žymė, pastatas nr.2), o 4-ojo pėstininkų pulko štabas buvo visai kitoje vietoje (violetinė žymė, pastatas nr.30)...


                 Ieškojimai tęsiasi



* * *

   Straipsnio ištrauka iš leidinio "Iš Panevėžio praeities: kultūros paveldas" :








* * *

   Dirbant su informacija naudojausi šiais šaltiniais:

http://www.delcampe.net
http://www.limis.lt

Už keletą reikšmingų nuotraukų kopijų esu dėkingas Pajuosčio įgulos muziejaus direktorei. Ačiū

  Dabartinės nuotraukos, patalpintos šalia senųjų, yra darytos paties, 2011 metų rudieny.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)