Panevėžys. Laisvės aikštė. 1943 metų birželio mėnuo.
Antra dalis kiek padrikos informacijos apie 1941-1950 metų įvykių pėdsakus.
Šioje dalyje dominuoja vokiškų/lietuviškų sąsajų apraiškos.
Kur esu visiškas nežiniukas - pateikiu tekstinius knygų šaltinius. Visa kita yra bendrų pastangų vaisius, aš tik laidininkas, jei ką (tai nereiškia kad už viską nenešu asmeninės atsakomybės).
* * *
Pradėsiu nuo suformuotų Panevėžyje trijų lietuviškų statybos batalionų. Visoje Lietuvoje vokiečiai subūrė penkis tokius junginius:
R.Zizas labai tiksliai aprašė, kaip buvo formuojami tokie batalionai, iš kokių žmonių ir kokiomis aplinkybėmis. Skaitalas vertas dėmesio.
2-ojo lietuvių statybos bataliono palydų ceremonija.
Beje, vidurinėje nuotraukoje už germanų/lietuvių nugarų matosi Pajuosčio kareivinės.
Beje, vidurinėje nuotraukoje už germanų/lietuvių nugarų matosi Pajuosčio kareivinės.
Dar vienų iškilmių Laisvės aikštėje iliustracija - 4-ojo bataliono rikiuotė kino kronikoje:
Vaizdo įrašas rastas ČIA
Atvirlaiškis nuo kažkokios moteriškės Panevėžyje tarnaujančiam SS(?) dalinyje vyriokui.
* * *
* * *
Sekantis nedidelis atradimas, bent jau man, buvo Vietinės rinktinės dalinių atsiradimas, būvimas ir sklaida mano Panevėžyje:
Čia 1944 metais laikėsi knygoje minimų junginių kariai.
Respublikos gatvė 3.
Dabar čia įsikūrusi Panevėžio miesto Dailės galerija.
Dabar čia įsikūrusi Panevėžio miesto Dailės galerija.
* * *
Po vokiškų pastangų priverst lietuvius guldyt galvas už mistines Adolfo svajas atėjo jau ragautas tarybinis prieskonis su visom pikantijom:
Dalinio vado parašu patvirtinta Stalino padėka majorui Spesivcev(?) A.K. už Panevėžio ir Šiaulių - vokiečiams svarbių gynybos punktų - atkovojimą.
Toliau - tarybinius standartus atitinkanti 1960 metais išleista knygelė apie lietuviškų nacionalistų ir vokiškų okupantų darbelius Panevėžio apylinkėse.
Suprantu, tekstas kiek keistokas XXI am. vertybių atžvilgiu.
Pats skaitydamas filtravau, kaip šiais laikais sako, ten pateiktą propagandą... Bet anuose prisiminimuose yra ir baisios tiesos, kurios nelabai kam ir bereikia Lietuvoj, bu abiejų kovojusių pusių ir neutralių liudininkų beveik nebėr.
O kas dar gyvs ar per vaikus vaikaičius pasakoja, tai neduok Dieve...
Pats skaitydamas filtravau, kaip šiais laikais sako, ten pateiktą propagandą... Bet anuose prisiminimuose yra ir baisios tiesos, kurios nelabai kam ir bereikia Lietuvoj, bu abiejų kovojusių pusių ir neutralių liudininkų beveik nebėr.
O kas dar gyvs ar per vaikus vaikaičius pasakoja, tai neduok Dieve...
* * *
Dabar jau amžinatilsis Petras, Piniavos senbuvis, kažkada į mano klausimą apie šaudmenų liekanas vietiniame miške papasakojo kur kas daugiau nei tikėjausi. Ten, kur aš jaunystėje šovinukų liekanas iš dumblo traukiau, jo žodždiais sakant, yra chuijne.
Jis ir pats jaunystėje ten durniavo, mol, šovinukų nerinko nieks, bu anuomet jų buvo visur. Užtat traukė fosforo gabaliukus iš padegamųjų bombų liekanų ir mėgavosi keista chemine reakcija ant saulės. O jo tarpe buvo ir keletas nelaimėlių, kurie su sviediniais "prisižaidė"... Pokario paauglių realijos, vienok.
Kažkurią akimirką jam ir sakau, važiuojam, parodysi kas ten yr rimčiau (viskas vyko sodo bendrijoje, kur turėjom bendrų reikalų).
- Varom.
- Va, Piniavos gyvenvietę pravažiuojam, suk čia tuo keliuku per mišką.
- Aha, dabar kairėn, bu anas kelias nueina Bernatonių pusėn.
- A va dabar čia ir sustok!
Smėlio karjieriuks taupiesiams ir kelrodis .
- Tu, Robke, keistas žmogus. Niekas mano aplinkoj nesidomi praeitimi, o tu klausinėji ...
- Tad žiūrėk. Matai tą pylimą ? (Stačiakampio formos, maždaug 30x30 metrų). Ši vieta po karo buvo aptverta spygliuota viela ir čia buvo laikomi belaisviai vokiečiai kariai .
Dienomis jie dirbo visuomenei naudingus darbus - griuvėsių tvarkymas, gatvių tiesimas, cukrinių runkelių krova Cukraus fabrike, karo liekanų naikinimas ir panašiai.
- O čia kas per blindažo liekanos ?
- Šito tau pasakyt negaliu. Gal sargybos ?
Dviejų žeminių liekanos.
- Čia kas per duobės? Bombardavimo pėdsakai ?
- Ne. Va čia tie patys belaisviai su tarybinių sapiorų priežiūra ir veždavo visokį pavojingą šūdą iš miesto ir apylinkių.
- Ne. Va čia tie patys belaisviai su tarybinių sapiorų priežiūra ir veždavo visokį pavojingą šūdą iš miesto ir apylinkių.
- Kraudavo krūvon ir sprogdindavo. Čia tokių duobių daug.
Štai kodėl stengiuosi bent minimaliai fiksuoti krašto praeities akimirkas.
Laikas daro savo, tad mūsų rankose yra viskas, kad tą laiko tėkmę bent minimaliai žymėt ateinančioms kartoms.
* * *
p.s. paminklas Bijūnų gatvėje apie čia buvusių vokiečių karo belaisvių likimą:
Krauju palaistytas pušynėlis.
Dabar suprantu Vokietijos genofondo nuostolius. Anuometinis karas išnaikino vokiečius kaip vyrus. Liko moteros ir subobėje gaidžiai.
Štai kodėl 2016 metais Vokietijoje nebėra vyrų, kurie bet kokiems šalies svetimkūniams paaiškintų svetingumo taisykles.
Ačiū Dievui, mūsų - Lietuvos, Vengrijos, Čekijos, Lenkijos, Rusijos, Anglijos - gyventojų savigarbos ir gebėjimų dėka nepaliksim politikaškėms spręsti šalių likimo. Padarysim viską, kad nauja, hibridinė, okupacija Europoje nepraeitų !
Štai kodėl 2016 metais Vokietijoje nebėra vyrų, kurie bet kokiems šalies svetimkūniams paaiškintų svetingumo taisykles.
Ačiū Dievui, mūsų - Lietuvos, Vengrijos, Čekijos, Lenkijos, Rusijos, Anglijos - gyventojų savigarbos ir gebėjimų dėka nepaliksim politikaškėms spręsti šalių likimo. Padarysim viską, kad nauja, hibridinė, okupacija Europoje nepraeitų !
* * *
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą