LT - ginkluotė. 75mm Vickers-Amstrong pabūklai

Tarpukaris

   Temos iliustracijas papildžiau citatomis iš V.Statkaus knygos "Lietuvos ginkluotos pajegos 1918-1940" ir iš E.Vaidoto straipsnio "Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė 1935-1940m."

"... Didžiausio kalibro Lietuvoje naudojami zenitiniai pabūklai buvo 75 mm "Vickers Armstrong". Jie buvoskirti aukštai skrendantiems lėktuvams naikinti. Pagal 1934 m. birželio 16 d. Ginklavimo valdybos ir "Vickers Amstrong" Ltd Kaune pasirašytą sutartį 1935 m. Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė buvo aprūpinta zenitiniais artilerijos pabūklais." E.Vaidotas

  "Šių pabūklų techniniai duomenys: 

masė (su lafetu ir ratais) - 3300 kg
vamzdžio ilgis - 3230 mm
didžiausias šaudymo į žemės taikinius nuotolis - 15350 m
į oro taikinius - 10350 m
sviedinio pradinis greitis - 805 m/sek.
sviedinio su degtuvu ir tūtele ilgs - 846 mm
sviedinio masė - 10,751 kg
greitašauda - 20-25 šūviai/min.

  Tokia šaudymo sparta galėjo būti pasiekiama dėl to, kad "Vickers Amstrong" pabūklai buvo pusiau automatiniai. Grįžtant vamzdžiui atošliauža, atsidarydavo spyna ir išsviesdavo tūtelę. Pabūklo užtaisytojui įdėjus naują sviedinį, spyna pati užsidarydavo. Taip pat spynos mechanizmas galėjo būti kiekvieną kartą ranka atidaromas ir uždaromas. Taigi horizontaliai slankiojantis spynos mechanizmas buvo dvejopo veikimo." E.Vaidotas

  "Kiekvienas pabūklas susideda iš:

a) atskiro vamzdžio,
b) spynos mechanizmo,
c) aukšto kampo stovo su judoma platforma,
d) taikymo prietaisų
e) atsarginių dalių ir reikmenų,
f) pirmagalio.

  Pabūklas pritaikytas veikti su Sperry sistemos azimuto, pakilos ir degtuvų nustatymo įrengimais." V.Statkus

Nuotr. iš mind3e kolekcijos

  "Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės zenitiniai pabūklai turėjo ir trukumų. Vienas jų - ratai su kietomis guminėmis padangomis, kurios buvo vadinamos "gruzošinomis". Per pratybas ir kitus mokymus pastebėta, kad ratai labai prasti ir netinkami naudoti lauko sąlygomis, nes nevisiškai lygiu plentu ar keliu negalėdavo važiuoti greičiau kaip 15 km/h. Be to, minkštesniame dirvožemyje dėl to, kad buvo siauri, dažniausiai klimpdavo, o važiuojant šlapiais ir aukštai supiltais keliais, slysdavo ir virsdavo į šalikelių griovius (1938 m. per rudens manevrus taip ir įvyko, dėl to buvo apgadintas vienas pabūklas)." E.Vaidotas

  "Negalinčiais judėti didesniu kaip 15 km/h greičiu patrankas velkančiais sunkvežimiais reikėjo važiuoti įjungus antrąją pavarą, dėl ko kaito varikliai, buvo buvo išeikvojama daugiau degalų, o svarbiausia - zenitinė artilerija negalėjo skubiai nuvykti į ugniavietes ir tinkamai apsaugoti žygiuojančios kariuomenės, t.y. atlikti savo funkcijų."  E.Vaidotas

 "Be to, dėl didelio zenitinės artilerijos pabūklų svorio (apie 4 t) ratais su siauromis padangomis buvo galima išvažiuoti tik gerokai pradžiūvusiais keliais. Pavasarį ir rudenį nuvažiuoti bekele į ugniavietes buvo visiškai nemįanoma, pvz., 1939 m. pavasarį visi tokie bandymai buvo nesėkmingi - dėl šlapio grunto pabūklai įklimpo." E.Vaidotas

  Apie priešlėktuvininkų paruošimą :

"Kareivių mokymas apimdavo teoriją ir pratimus kareivinių aikštėje. Dėl šios ginklo rūšies sudėtingumo, į PAR būdavo parenkami geriau išsilavinę naujokai. Kareivinių aikštėje būdavo mokoma matuoti lėktuvo aukštį ir atstumą ir švelniai bei vienodai sukti pabūklų kryptį ir pakilą valdančias rankenas, jas išlaikant suvestas su iš prediktoriaus valdomomis rodyklėmis. Panašiai buvo mokomos ir klausytuvų tarnybos."  V.Statkus

 "Mokomasis šaudymas kovos sviediniais būdavo atliekamas vasarą Palangoje. Ten būdavo šaudoma į virš jūros lėktuvo velkamą drobinį taikinį - "rankovę". Šaudymo įvertinimui buvo naudojami du foto teodolitai. Jie būdavo statomi 100 metrų atstumu nuo vienas kito ir sinchronizuotai filmuodavo sviedinių sprogimą ir taikinį. Filmas būdavo riškinamas pačioje PAR ir šaudymo tikslumas būdavo apskaičiuojamas jau sekančią dieną." V.Statkus

Paradas Kauno gatvėse

      "Gamyklinės" pabūklų nuotraukos :

* * *