Straipsnelis iš kolegų svetainės "autc". Akys džiaugiasi skaitant tokius tekstus:
1924 m. vasario mėn. sudarytas aktas,
kur charakterizuota Pajuosčio dvaro teritorija ir išdėstyta, kokie
pastatai turės joje atsirasti. Jame teigiama, kad dvaro teritorija
visais atžvilgiais tinkama kareivinių statybai: vieta lygi, aukšta, arti
dviejų upių ir geležinkelio stoties. Dvaro žemė upėmis Nevėžiu ir
Juosta padalinta maždaug į tris lygias dalis, po 60-70 ha, todėl patogu
apgyvendinti dvi atskiras kariuomenės dalis. Tuos sklypus siūlyta
paskirstyti taip: plote į vakarus nuo Nevėžio įkurdinti 4- tąjį
pėstininkų pulką, į rytus nuo Nevėžio – 1-ąjį artilerijos pulką - į
šiaurę nuo Juostos upės ir į rytus nuo Nevėžio, į šiaurę nuo Juostos –
įrengti maniežą. 4-tajam pulkui reikalinga: kareivinės, keturių
batalionų sutalpinimui su aikšte užsiėmimams, pulko sandėliai:
amunicijos, ginklų ir gurguolės. Prie jo turi būti aikštė, gurguolių su
pakinkytais arkliais patalpinimui, namas raitųjų žvalgų komandai ir
maniežas, arklidės ir kūtės naminiams gyvuliams, namai ūkio kuopai su
dirbtuvėmis, maisto, pašaro, malkų sandėliai, pirtis ir skalbykla,
statinys sportui su aikštele priejo, vieta sodui.
1925 m. sudarytoje sąmatoje dėl
kareivinių statybų Pajuosčio dvare numatyta skirti lėšas perdirbti
buvusią medinę ant medinių stulpų arklidę ir kareivinę[1].
Pajuostyje pastatytos naujos 94 m ilgio 4
aukštų mūrinės kareivinės. Jos buvo skirtos gyventi trims pėstininkų
kuopoms ir vienai kulkosvaidininkų kuopai. Pirmojo aukšto šone buvo
virtuvė, kareivių valgykla, virtuvės sandėliai, puskarininkių valgykla,
buitinės patalpos - likusioje korpuso dalyje buvo dideli kareivių
miegamieji, būrio dienos patalpa ir kt.[2]
Pulkininkas inžinierius Barzda rašė
(kalba nekeista) „Kareivinė koridorinio tipo: jos koridoriai šviesūs
dėka langų gausos, koridoriai pakankamai platūs, juose galėjo
išsirikiuoti kuopa. Korpuse dvejos laiptinės, jungėsi su koridoriais.
Likusiuose trijuose aukštuose buvo po tris kareivių miegamuosius ir po
vieną klasę. Kiekvienai kuopai buvo įrengtos prausyklos, loviai kojoms
plauti, Katilinėje buvo įrengtas centrinis šildymas ir ventiliacija.
Katilinė ir anglinė įrengta rūsyje.
Kareivinę vandeniu aprūpino rajone
įrengtas vandentiekis; vanduo buvo gaunamas iš trijų gręžtinių šulinių.
Buvo pastatyta vandentiekio stotis. Nešvarus vanduo ir ekskrementai iš
kareivinės nuvesti į specialų žemėje įrengtą betoninį šulinį – septiką.
Tai buvo labai pažangus sprendimas tuometinėms sąlygoms.
Kareivinės planas turi eilę iškyšulių.
Tokia laužtinė išorinės sienos konfigūracija kai kam atrodė neracionali
dėl statybos pabrangimo, padidėja šildymo išlaidos, tačiau dalis
specialistų įrodinėjo, kad tokie teiginiai neteisingi.
Tačiau visi pripažino, kad pastatas
architektūriniu požiūriu pavykęs: „laužtinė plano forma čia labai
natūrali, ji organiškai jungiasi su pagrindine projekto mintimi,
vykusiai sugretinti maži skyrių dienos būstai su didžiulėmis
miegamosiomis salėmis ir klasėmis; ji duoda visam trobesiui logišką
kompaktingumą ir, be to, suteikia kareivinei gražų gyvą ritmą, dėl kurio
ši kareivinė neturinti, galima sakyti, jokių išorinių pagražinimų
niekučių yra tuo tarpu gražiausia mūsų kareivinė ir tuo atžvilgiu ji
gali konkuruoti su daugeliu užsieninių moderninių kareivinių Tenka
pasakyti keli pastebėjimai. Kareivinė atrodo per aukšta: vietos
Pajuostyje visai užtenka ir ji nėra ypatingai brangi; kareivinių
statybos autoritetai bendrai nerekomenduoja statyti kareivines
aukštesnes kaip trijų aukštų; juo daugiau aukštų kareivinė, tuo mažiau
ji higieniška, jau vien lipimas į aukščiausią aukštą, nėra sveikas
kareiviams“.
Tačiau tas pats autorius pripažįsta, kad
esant bataliono sudėčiai iš keturių kuopų ir noro turėti kiekviename
aukšte po vieną kuopą, sąlygojo keturių aukštų pastato atsiradimą.
Kaip kareivinės trūkumas minimas ir
gimnastikos ir fechtavimo salės nebuvimas. Tačiau kareivinės
projektuotojai buvo numatę tokią salę įrengti vokiečių pavyzdžiu
atskirame pastate. Buvo kritikuota ir per maža valgykla, nes tekdavo
valgyti dviem pamainomis.
Tačiau tas pats autorius inžinierius
Barzda pripažįsta, kad naujoji Pajuosčio kareivinė yra tobula ir
atitinka pažangiausius tuometinius kareivinių statybos reikalavimus.
Kareivinės statybos projekto autorius -
buvęs karo butų skyriaus vedėjas inžinierius Algirdas Šalkauskis.
Projektas parengtas 1930 m. pavasarį. Prie šios kareivinės projektavimo
prisidėjo inžinieriai Anatolijus Rozenbliumas, Laucevičius, technikas
Počvaitis. Statybos darbus pradžioje prižiūrėjo pats projekto autorius
Algirdas Šalkauskis, vėliau, jam išėjus iš Karo butų skyriaus, priežiūrą
tęsė naujas statybos dalies vedėjas inžinierius A.Kriščiukaitis. Darbus
vietoje dar prižiūrėjo plk. ltn. inžinierius Slabšinskas. Kareivinės
statyba buvo baigta 1931 m., rudenį[3]. Pagal šį projektą, pritaikant vietos sąlygoms, iki 1939 m. pastatyta daugelis naujų kareivinių Lietuvoje.
Kariuomenės naudojami dvaro pastatai, naujos mūrinės kareivinės ir aptarnavimo pastatai pažymėti 1938 m plane[4].
Panevėžyje kartu su Pajuosčiu tarpukariu dislokuota viena didžiausių Lietuvoje kariuomenės įgula: 1 pėstininkų divizijos štabas, 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas, 1 artilerijos pulko 2 artilerijos grupė, 1 divizijos lengvosios kavalerijos rinktinės dalis, aviacija[5].
Aprašytos pirmosios Lietuvoje, pagal
naują projektą pastatytos kareivinės Pajuostyje neišliko. Sovietmečiu
pastatytas naujas karinis miestelis. Dabar teritoriją ir pastatus
naudoja Lietuvos kariuomenė.
Nijolė Steponaitytė
[1] Žinios apie kariuomenės trobesių ir žemės stovį dabartiniu metu. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 477.
[2] Kareivinių statybų Pajuosčio dvare sąmata. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 529, l. 70.
[3] Pulk. inž. Barzda. Moderninė kareivinė. Kaunas, p. 15-19.
[4] 1938 m. Krašto apsaugos ministerijos žemių Pajuosčio dvare planas. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 40.
[5] Jokūbauskas, V. Tuščias šūvis. Istorija. Mokslo darbai. T. 73. Lietuvos edukologijos universitetas. internetinė prieiga: www.istorijoszurnalas.lt.
Kuklus papildymas iš savo aruodo:
Kareivinių pastato statybos. 1925-30 metai.
"Paradinė" kareivinių pastato pusė.
* * *
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą