Čia truputis įspudžių iš napaleonmečio karų atkartojimo renginio.
Antrą kartą čia esu - prieš du metus kaip malonumo apturėjau, tai negaliu susilaikyti :) Ką padarysi, jei sąžinė pažymėta parako molekulėmis ...
Šį kartą su įgula Deltuvą pasiekėm kitais, partizaniniais keliais. Iškart pakliuvom kažkokion istorinių artefaktų mišrainėn - kareiviai iš 1812 metų ir pokariniai Lietuvos Laisvės gynėjai šalia vokiško šarvuočio.
Ką sakiau - istorinė mišrainė.
Nepėsčias mūsų įgulos kolega čiupinėja TT-ėškę. Aš tuo metu su malonumu prie peties priglaudžiau svetką - pusiau automatinį tarybinės konstrukcijos šautuvą SVT-40.
Patiko. Miško broliai laikėsi, berods, tos pačios nuomonės.
Patiko. Miško broliai laikėsi, berods, tos pačios nuomonės.
Kitas kolega pratinasi prie vokiško 81mm kalibro minosvaidžio.
Kaip visada tokiame renginy buvome ne tik pasyviais lankytojais.
Rekonstruktorių stovyklavietė.
Mortyra. Į klausimą kokiu atstumu šaudė, suprakaitavęs rekonstruktorius sakė, kad 600-700 metrai. Netikiu. Su tokio trumpumo vamzdžiu realu bombas mėtyt 200-300 metrų nuo savęs.
Pirmos Didžiojo mūšio salvės.
Tokie pabūklų palikti šūvio ratilai buvo ypatingai mėgiami žiūrovų.
Carinės Rusijos kariuomenės pozicijos.
Anuomet sutikti rekonstruktoriai iš Baltarusijos.
Dar papyskit man protą, kad baltarusiai mums ne kaimynai.
Aš su kaimynais nuo vaikystės gebu sugyventi ... Ir ne tik su slavais.
Ko nepasakysi apie Lietuvos valdžią, kuriai geriausi kaimynai gyvena už Atlanto. Aš jūsų valdžion nerinkau, turėkit tai uomenyje, dykaduoniai...
Vienas geras žmogus, renginio organizatorius, teisingai leptelėjo apie politikaškes Lietuvoje. Iš pagarbos pastarajam nuomonės neviešinsiu.
Ačiū organizatoriams už gražų reginį !
Be jūsų/mūsų, idėjinių, Lietuva būtų apgailėtina.
Dėkui !
Baigėsi batalijos, baigėsi karai. Tik prie senos, autentiškos bažnyčios, liūdėjo beprotiškai žavi lenkaitė:
* * *
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą