Karinė kraštotyra. Autonominiai užrašai

2022-03-23

Apie Panevėžį - iš "Lietuvos sparnų"

Truputis informacijos iš 1935-1940 m. leisto aviacinio žurnalo.

* * *

2022-03-02

Taikiniuose - ir Pajuostis

Foto šaltinis:
https://www.independent.co.uk/news/world/l

Viename šaltinyje radosi žemėlapis su 1956 m. pažymėtais USA taikiniais TSRS teritorijoje, kuriuos buvo riuošiamasi atakuoti branduolinėmis bombomis (tam laikotarpiui strateginės raketos buvo dar per "žalios"):

Žemėlapio šaltinis: https://futureoflife.org/background/us-nuclear-targets/

Man, suprantama, aktualiausia buvo pasidairyt po Lietuvą, ypač prie Panevėžio.

Tais 1956 metais Pajuosčio aerodrome laikėsi fronto bombonešių Il-28, galinčių nešt branduolines bombas, aviapulkas. Kas įdomiausia, taikinys randasi kiek šone nuo kilimo-tupimo tako, kur pasak kai kurių versijų, buvo saugomos tarybinės bombos.
Pvz, prie Šiaulių, Zokniuose, žymė uždėta ant tako:

* * *

2021-08-20

1941 m. vasaros trofėjai Pajuostyje

Neblėstanti tema (pajuoscio-aerodromas-1941-1944-m.html) turi papildymą - visokiuose internetuose pasirodė keletas dar nematytų kadrų su ne tik man aktualiais vaizdais:

Tarybinis bombonešis SB-2 (nr.4) priešais gaisro paliestą Pajuosčio kareivinių pastatą.

"Besparnis" naikintuvas I-153 "Čaika" kitapus kareivinių pastato. Už jo dešiniau matosi vokiškas žvalgybos lėktuvas Focke-Wulf Fw-189. Tolumoje kairiau - autoūkio pastatas.

Sudegusio naikintuvo I-153 "Čaika" liekanos.

Germanai ant tarybinio bomberio TB-3 (1941 m. foto), kur bulves "vežė į badaujančią" Lietuvą 1940 m. birželio 15-17(?) d.

* * *

2021-04-28

Prisimenant Ltn. A.Slavinską

Dabartinė ltn. A.Slavinsko kapavietė (dešinėje) Panevėžio ramygalos g. kapinėse.

Štai kokią informaciją apie žūties aplinkybes pateikė kolega centaurus iš svetainės Militaria.lt forumo:

"1934 m. spalio 4 d. mokant naujokus šaudyti iš sunkiojo kulkosvaidžio, bet nesilaikant nustatytų saugumo reikalavimų, tepant vamzdį, pakėlus kulkosvaidžio dangtelį, netyčia iššovus buvo mirtinai sužeistas už keliolikos žingsnių pratyboms vadovavęs j. ltn. A.Slavinskas. Sužeidimas buvo toks sunkus, kad karininkas mirė, nespėjus jo nunešti į pulko ligoninę.
Dėl šio tragiško įvykio pulke buvo atlikta keletas patikrinimų, sugriežtinti elgesio su šaunamaisiais ginklais reikalavimai ir kontrolė."

* * *

2021-04-10

Konsultantas

Vakar sužinojau, kad jo nebėra...

Su Jurijumi bendraut gyvai neteko, bet gerus 10 metų turėjom ne vieną susirašymą aptariant Pajuoščio aerodromo ir viso karinio miestelio istorijos detales. Jam tai buvo labai sentimentali tema, kadangi pats čia tarnavo transporto padalinyje 1970-72 metais.
Jo komentarų, patikslinimų, vaizdinių dėka šiame tinklaraštyje yra sukaupta ir paviešinta labai daug informacijos apie Pajuostį tarybiniu laikotarpiu.
Patikėkit, jis labai man/mums padėjo ne vienoje temoje.

Спасибо, уважаемый Юрий
Ačiū!
Покойся с Миром

p.s. visose 4-iose koliažo nuotraukose - Jurij Šerstobitov.
Paskutinė, beje, autoportretinė.

* * *

2021-02-12

"Moderninė kareivinė"

Foto iš epaveldas.lt

Originalus pulk. inž. Barzdos straipsnis iš 1933 metų "Mūsų žinyno".
Straipsnyje plačiai aprašoma kareivinių kaip statinio istorija ir dabartis, yra informacijos apie Pajuosčio ir Ukmergės kareivines:

Visas straipsnis pdf formatu randasi čia:
https://drive.google.com/file/d/1WDijse_zDv9zMRMKjCa6pNOPS50BsF0f/view?usp=sharing

* * *

2021-02-10

Karinės paskirties statiniai Panevėžyje

Ištrauka iš Nijolės Steponaitytės straipsnio "Karinės paskirties statiniai ir kompleksai Šiaulių ir Panevėžio miestuose bei jų apylinkėse" (žurnalas "Žiemgala"):

* * *

2019-11-17

Pėstininkai ir artilerininkai pamaldose

Papildyta

Asmeninę kolekciją papildė tarpukarinė nuotrauka, padaryta Nepriklausomybės aikštėje buvusioje Panevėžio įgulos vadavietėje:

Kariškių gretose būta vadų iš 4-ojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko bei 1-ojo artilerijos pulko:

Nr.1- 4 pėstininkų LK Mindaugo pulko vado padėjėjas, plk. ltn. Tomas Vidugiris , nr.2 - pulkininkas, artilerijos pulko vadas Panevėžyje Alfonsas Sklėrius.

Kiti karininkai kol kas neatpažinti... Fografuota 1935-1940m. laikotarpiu.

* * *

Tokiose nuotraukuose mėgstu "pasidairyt ir pro langus" :) Šiuo atveju galimą įžiūrėt štai ką:

Greičiausiai čia matyt priekinė medinio namo skliauto dalis, kuri labai panaši į šioje nuotraukoje užfiksuotą pastatą (pažymėta rodykle):

Fotokopija iš Pajuosčio įgulos muziejaus

Pati liturgija vyko buvusio vienuolyno patalpose:

Fotokopija iš Pajuosčio įgulos muziejaus

Iki šios dienos nei buvusio vienuolyno, anei už lango matomo pastato neliko...

Dabar ši vieta atrodo taip (fotografuota kampu, artimam originalios pamaldų nuotraukos situacijai):

Fotografuota 2012 m. vasarą.

* * *

P.S. Viename iš internetinių aukcionų buvo pardavinėjama (nespėjau nupirkti) dar viena nuotrauka su tais pačiais kariškiais, tik kiek kitu kampu:

delcampe.net

Čia dar viena nuotrauka, papildžiusi kolekciją su 1-ojo art.pulko vyrais:

* * *

2019-11-15

Panevėžio įgulos vadavietė, bažnyčia ir Nepriklausomybės aikštė

Papildyta

Ši tema užgimė nuo spaudos šaltiniuose rasto paminėjimo apie tarpukariu Panevėžyje buvusį (įgulos/apygardos/pulko) štabą.

Pavyzdžiui, J.Vaičeliūno knygoje "Tėvynės sargyboje" :

Atsakymas rastas bestyguojant istorinę medžiagą apie Nepriklausomybės aikštę (beje, išoriškai tai lyg ir nuobodi miesto vieta... aha, prilaikyk arklius :) ).

* * *

Iš Panevėžio miesto istorijos:

"XVI a. pabaigoje miestas pradėjo plėstis ir kairiajame Nevėžio krante. Iškilo reikalas pastatyti antrą bažnyčią. 1727 metais Vilniaus Katedros kapitulos kanauninkas Kristupas Mykolas Bielozaras, Bernatonių seniūnas Kristupas ir jo žmona Konstancija (Liubracytė) Dombskiai pastatė medinę Švenčiausios Trejybės bažnyčią ir prie jos pastatytame mūriniame vienuolyne su mokykla įkurdino pijorų vienuolius. Vienuoliai turėjo mokyti vargšus pradžios mokslo, katekizmo, skaityti, rašyti, skaičiuoti, net teologijos ir filosofijos. 1804 metais mokykla buvo reformuota į gimnaziją. Joje mokėsi vyskupas M.Paliulionis, architektas A.Stuoka-Gucevičius, inžinierius Kerbedis… Pijorai buvo įsikūrę Vilniuje, Raseiniuose, Ukmergėje, Želvoje. Kun.Kazimieras Poniatovskis padovanojo žemės (1,5 margo) kapinėms praplėsti.
1790 metais bažnyčia ir ūkiniai pastatai sudegė.".

šaltinis

Pijorų vienuolyno brėžiniai

iš viskupo K.Paltaroko knygos "Panevėžio bažnyčios" (1936 m.)

1840 m.

"1915 metais Panevėžio šventikui išvykus, be priežiūros liko cerkvė. Vokiečiai joje laikė belaisvius."

Šiame atviruke matosi rusų belaisvių stovyklą juosusi tvora

"Karui baigiantis, katalikai prašė vokiečių administratoriaus grąžinti bažnyčią. Miesto vadovas atidavė raktus kun. Jonui Maciejauskui. Jis iš cerkvės šalino kas svetima, buvo suremontuotas vidus. Iš Klovainių gauti trys seni altoriai, pastatyti aštuonių balsų vargonai, nugriauti mažieji bokšteliai su kupolais, perdengtas stogas. Bažnyčios remontu daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kun. Juozas Ruškys. Bažnyčia pašventinta 1919 m. kovo 4 d. Joje buvo aukojamos šv.Mišios moksleiviams ir įgulos kariams."

iš knygos "Panevėžys nuo XVI am. iki 1990 m."

Karo ryšininkai prie radio siustuvo.

Akmeninis buvusio vienuolyno pastatas su priestatu kairėje.

Aikštėje - Prezidentas Antanas Smetona. 1927 m. gegužės 22 d.

Foto iš PKM ekspozicijos.

Karių grupė iš ryšininkų kurso. 1930 m.

1932 metai.
http://www.epaveldas.lt

Tarpukario renginiai prie Šv.Trejybės (Pijorų, Įgulos) bažnyčios:

Kvietimas (1921..25 m.)
http://www.paneveziomuziejus.lt/

Nuotraukos komentaras čia

Ovalu apvestas vienuolyno (vadavietės) pastatas. 1938 m.

Aikštės infrastruktūra tarpukariu buvo tikrai universali. Be maldos namų ir kariškos tvarkos, šalia veikė ir oficialus viešnamis (žemėlapyje pastatas nr.7). Organiškai taip - ir kūnui, ir sielai :)

* * *

Maniau, jog su J.Vaičeliūno paminėtu štabu viskas lyg ir aišku, ale...

kol nepanagrinėjau šio Pnv miesto žemėlapio:

Mano aprašytame buvusiame pijorų vienuolyne laikėsi apygardos vadavietė (raudona žymė, pastatas nr.2), o 4-ojo pėstininkų pulko štabas buvo visai kitoje vietoje (violetinė žymė, pastatas nr.30)...

Ieškojimai tęsiasi