2014-01-24

Pajuosčio karinis miestelis






Straipsnelis iš kolegų svetainės "autc". Akys džiaugiasi skaitant tokius tekstus:



   1924 m. vasario mėn. sudarytas aktas, kur charakterizuota Pajuosčio dvaro teritorija ir išdėstyta, kokie pastatai turės joje atsirasti. Jame teigiama, kad dvaro teritorija visais atžvilgiais tinkama kareivinių statybai: vieta lygi, aukšta, arti dviejų upių ir geležinkelio stoties. Dvaro žemė upėmis Nevėžiu ir Juosta padalinta maždaug į tris lygias dalis, po 60-70 ha, todėl patogu apgyvendinti dvi atskiras kariuomenės dalis. Tuos sklypus siūlyta paskirstyti taip: plote į vakarus nuo Nevėžio įkurdinti 4- tąjį pėstininkų pulką, į rytus nuo Nevėžio – 1-ąjį artilerijos pulką - į šiaurę nuo Juostos upės ir į rytus nuo Nevėžio, į šiaurę nuo Juostos – įrengti maniežą. 4-tajam pulkui reikalinga: kareivinės, keturių batalionų sutalpinimui su aikšte užsiėmimams, pulko sandėliai: amunicijos, ginklų ir gurguolės. Prie jo turi būti aikštė, gurguolių su pakinkytais arkliais patalpinimui, namas raitųjų žvalgų komandai ir maniežas, arklidės ir kūtės naminiams gyvuliams, namai ūkio kuopai su dirbtuvėmis, maisto, pašaro, malkų sandėliai, pirtis ir skalbykla, statinys sportui su aikštele priejo, vieta sodui.


   1925 m. sudarytoje sąmatoje dėl kareivinių statybų Pajuosčio dvare numatyta skirti lėšas perdirbti buvusią medinę ant medinių stulpų arklidę ir kareivinę[1].


   Pajuostyje pastatytos naujos 94 m ilgio 4 aukštų mūrinės kareivinės. Jos buvo skirtos gyventi trims pėstininkų kuopoms ir vienai kulkosvaidininkų kuopai. Pirmojo aukšto šone buvo virtuvė, kareivių valgykla, virtuvės sandėliai, puskarininkių valgykla, buitinės patalpos - likusioje korpuso dalyje buvo dideli kareivių miegamieji, būrio dienos patalpa ir kt.[2]


   Pulkininkas inžinierius Barzda rašė (kalba nekeista) „Kareivinė koridorinio tipo: jos koridoriai šviesūs dėka langų gausos, koridoriai pakankamai platūs, juose galėjo išsirikiuoti kuopa. Korpuse dvejos laiptinės, jungėsi su koridoriais. Likusiuose trijuose aukštuose buvo po tris kareivių miegamuosius ir po vieną  klasę. Kiekvienai kuopai buvo įrengtos prausyklos, loviai kojoms plauti, Katilinėje buvo įrengtas centrinis šildymas ir ventiliacija. Katilinė ir anglinė įrengta rūsyje.


   Kareivinę vandeniu aprūpino rajone įrengtas vandentiekis; vanduo buvo gaunamas iš trijų gręžtinių šulinių. Buvo pastatyta vandentiekio stotis. Nešvarus vanduo ir ekskrementai iš kareivinės nuvesti į specialų žemėje įrengtą betoninį šulinį – septiką. Tai buvo labai pažangus sprendimas tuometinėms sąlygoms.


   Kareivinės planas turi eilę iškyšulių. Tokia laužtinė išorinės sienos konfigūracija kai kam atrodė neracionali dėl statybos pabrangimo, padidėja šildymo išlaidos, tačiau dalis specialistų įrodinėjo, kad tokie teiginiai neteisingi. 


   Tačiau visi pripažino, kad pastatas architektūriniu požiūriu pavykęs: „laužtinė plano forma čia labai natūrali, ji organiškai jungiasi su pagrindine projekto mintimi, vykusiai sugretinti maži skyrių dienos būstai su didžiulėmis miegamosiomis salėmis ir klasėmis; ji duoda visam trobesiui logišką kompaktingumą ir, be to, suteikia kareivinei gražų gyvą ritmą, dėl kurio ši kareivinė neturinti, galima sakyti, jokių išorinių pagražinimų niekučių yra tuo tarpu gražiausia mūsų kareivinė ir tuo atžvilgiu ji gali konkuruoti su daugeliu užsieninių moderninių kareivinių Tenka pasakyti keli pastebėjimai. Kareivinė atrodo per aukšta: vietos Pajuostyje visai užtenka ir ji nėra ypatingai brangi; kareivinių statybos autoritetai bendrai nerekomenduoja statyti kareivines aukštesnes kaip trijų aukštų; juo daugiau aukštų kareivinė, tuo mažiau ji higieniška, jau vien lipimas į aukščiausią aukštą, nėra sveikas kareiviams“.


   Tačiau tas pats autorius pripažįsta, kad esant bataliono sudėčiai iš keturių kuopų ir noro turėti kiekviename aukšte po vieną kuopą, sąlygojo keturių aukštų pastato atsiradimą.

Kaip kareivinės trūkumas minimas ir gimnastikos ir fechtavimo salės nebuvimas. Tačiau kareivinės projektuotojai buvo numatę tokią salę įrengti vokiečių pavyzdžiu atskirame pastate. Buvo kritikuota ir per maža valgykla, nes tekdavo valgyti dviem pamainomis.


   Tačiau tas pats autorius inžinierius Barzda pripažįsta, kad naujoji Pajuosčio kareivinė yra tobula ir atitinka pažangiausius tuometinius kareivinių statybos reikalavimus.

Kareivinės statybos projekto autorius - buvęs karo butų skyriaus vedėjas inžinierius Algirdas Šalkauskis. Projektas parengtas 1930 m. pavasarį. Prie šios kareivinės projektavimo prisidėjo inžinieriai Anatolijus Rozenbliumas, Laucevičius, technikas Počvaitis. Statybos darbus pradžioje prižiūrėjo pats projekto autorius Algirdas Šalkauskis, vėliau, jam išėjus iš Karo butų skyriaus, priežiūrą tęsė naujas statybos dalies vedėjas inžinierius A.Kriščiukaitis. Darbus vietoje dar prižiūrėjo plk. ltn. inžinierius Slabšinskas. Kareivinės statyba buvo baigta 1931 m., rudenį[3]. Pagal šį projektą, pritaikant vietos sąlygoms, iki 1939 m. pastatyta daugelis naujų kareivinių Lietuvoje.


   Kariuomenės naudojami dvaro pastatai, naujos mūrinės kareivinės ir aptarnavimo pastatai pažymėti 1938 m plane[4].
  
   Panevėžyje kartu su Pajuosčiu tarpukariu dislokuota viena didžiausių Lietuvoje kariuomenės įgula: 1 pėstininkų divizijos štabas, 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas, 1 artilerijos pulko 2 artilerijos grupė, 1 divizijos lengvosios kavalerijos rinktinės dalis, aviacija[5].

   Aprašytos pirmosios Lietuvoje, pagal naują projektą pastatytos kareivinės Pajuostyje neišliko. Sovietmečiu pastatytas naujas karinis miestelis. Dabar teritoriją ir pastatus naudoja Lietuvos kariuomenė.


Nijolė Steponaitytė


[1] Žinios apie kariuomenės trobesių ir žemės stovį dabartiniu metu. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 477.
[2] Kareivinių statybų Pajuosčio dvare sąmata. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 529, l. 70.
[3] Pulk. inž. Barzda. Moderninė kareivinė. Kaunas, p. 15-19.
[4] 1938 m. Krašto apsaugos ministerijos žemių Pajuosčio dvare planas. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 40.
[5] Jokūbauskas, V. Tuščias šūvis. Istorija. Mokslo darbai. T. 73. Lietuvos edukologijos universitetas. internetinė prieiga: www.istorijoszurnalas.lt.




Kuklus papildymas iš savo aruodo:

 Kareivinių pastato statybos. 1925-30 metai.

 "Paradinė" kareivinių pastato pusė.

 "Nugarinė" pastato pusė.
Šaltinis

Kareivinių griūvėsių liekanos.



* * *